loti

lóti, -ja, -jo 1. intr. išduoti tam tikrą balsą (apie šunį, lapę): Šunys lója, žentai atjoja J. Naktį į žvaigždes dangaus, į mėnesį šaltą, o dienos viduryj į saulę lódavo šiltą K.Donel. Dar neprijojau Gilijos dvaro, sulojo lojo margi kurteliai J.Jabl. Telõjie – juk šuo an lojimo yra Krš. Ko jis los, jam nėr ko labai lot Žml. Mes radom tą šunį belójantį ir mergaitę medyje LB198. Gabartų šunys per nosis lója Slv. Išvežė, kur negirdėti nė šunies lojamo, nė paukščio čiulbamo Ggr. | Kosulys iš pradžių turi lojamą ir priepuolinį pobūdį, o vėliau darosi varginąs ir dažnas rš. ^ Verčiau būčiau pamiegojęs, ne per naktį šunim lojęs LTR(Pkr). Apsiėmei šuniu būt, tai ir lók Žvr. Nors šunimis lokite visi, o aš nieko nebijau Žem. Ažunešioti marškiniai, tai koc lok (nors nežinia ką daryk), nemožna atvelėt Arm. Ar bernas šneka, ar šuva lója, vis toja (neverta kreipti dėmesio) Sv. Ar šuva loja, ar tu kalbi – tai man vis tiek KrvP(Trs). Ar sakęs, ar šuniu lojęs – neklauso, ir tiek KrvP(Lnkv). Nebaisu lójančio šunio, ale tylinčio (tas iš pasalų puola) Arm. Šuo loja, vėjas nešioja (apkalbos greit sklinda) SkrT. Lapė loja – save pasakoja (kelia kitų ydas, kurių pats turi) Dr. Šuo lo[ja], o ponas važiuo[ja] VP45. Šunelis, noris pikčiausias, vienas neilgai loja: lojęs nelojęs juk tikt sykį turi paliauti BzF54. Šunio darbas lót Trgn. Ką dirbs šuva nelojęs NžR. Ir šuva nuo metų loja Ut. Kad katės lotų, šunų nereiktų (kiekvienam savas darbas) Plv, Žg. O kamgi šuva ir laikomas, jei ne lot LTR(Ds). Geras šuo ant vėjo neloja Vlkj. Kur losi, čia ir laksi (kur dirbi, ten ir atlyginimą gauni) MŽ, B. Šuo lo[ja] ant gerų ir prastų žmonių VP45. Kas tėvo neklauso, tas šunio lójančio paklauso Tršk. Nė šuo savo girioj neloja (kiekvienam malonu klausytis pagyrimų) B. Žiemą loja, vasarą tyli (mintuvai) LTR. Loja kaip šuo, bėga kaip šuo, bet ne šuo (kalė) Pnd.

lotinaĩ adv.: Kai ant gyvulio, tai kaukė, kai ant žmogaus – lotinai lojo Bsg.

2. tr. pulti, išduodant lojimo garsą (apie šunį): Per sientarpius, plyšes matyt, ką šunes loja rš. Ir pelkalės taškos, kad bėgūnai lo[ja] zuikį Šts. Šuva varnas loja Rdd. ^ Amas amą ama, o patį amą visi šunys loja (pasijuok iš savęs, pasižiūrėk į save) B. 3. tr., intr. prk. daug plepėti, be reikalo pasakoti, šnekėti: Aš čionai buvau! Kad nematei – tai ir nelok B.Sruog. Žinai – žinok, kitam nelók LTR(Vdk). Kad anas netingi dykosios ir lót Užp. Lojom lojom sueję kaip kalės, net gerklės įsopo Ds. Bobų liežuvis atskars belodamas LTR(Krtn). Nu ko ans nelojo (daug kalbėjo)! KlvrŽ. Lója ir lója ta motriška, jau ir širdžiai apkyrėjo Vvr. Nelók, kas nereikia, kaip pasakiau, taip ir turi būt Gdr. Atimsi ir nuo šunų duoną, kai pradėjai lot LTR(Ds). Lok kaip šuo prieš mėnesį (sakoma daug kalbančiam) Škn. Gana čia tau lot, kaip ir šuva mėnesienoj in savo šešėlio Ut. Loja kaip šuo ant mėnulio Mrk. ^ Gera lot, reikia jot (pasisvečiavus, pasišnekėjus reikia eiti namo) Ds. Šunio poterių nelok Ds. 4. tr., intr. prk. juokauti, niekus kalbėti, blevyzgoti: Neilgu buvo: Giedrulis loti mokėjo, o jaunieji irgi nesiilgėjo LzP. Kai mes augom, tai lódavom lódavom, juokdavoms juokdavoms Dbk. Ką veiks nelodamì? Klvr. Nei šią, nei tą lója, kaip šuva prieš debesį Vžns. Vyrai lója apie stalą, bobos geria gerą alų Pnd. Gana tau loti, eitum gulti geriau Slk. Ką jie sakys: lódavo apie mergas, ir gana Pn. O kap pas mus lója (pašaipiai apdainuoja) an veseilios! Kls. Per visą dieną lója, štukavoja, balą tu jam darysi Trgn. Katras kiaulių nepagano, ir tas loja kaip išmano DvD245. | refl.: Aš ir ligoninė[je] su toms motriškoms duosuos, lósuos Žr. 5. intr. prk. apkalbėti, šmeižti, išjuokti: Tadas, tas kalbas išgirdęs, tarė: – Tegu loja, juk tai bobų amatas liežuvius nešioti, o mums nei pridės, nei atims LzP. Ir loji tu kaip velniui parsidavusi kalė! B.Sruog. Anys lója an mūsų visalep (visaip) Zt. Už akių lojat, į akis nieko nesakot NžR, Sln. ^ Loji, tik uodegos nekiloji LTR. Liežuviu lok, rankom valios neduok Trgn. Kas vogs – nepralobs, kas los – nusibos LTR. 6. tr. prk. barti: Aš jas visas lóju Žž. | refl.: Už tą šunį lójasi lójasi, kol jis galą gaus Plk. Ginčijosi ir lojosi dėl kainų rš. 7. intr. prk. prašyti, kaulyti: Lók nelók, vis tiek sieto tau neduosiu Skp. Kolei tu čia lósi atsistojęs? Kad pasakiau neduosiu, tai ir bus neduota Sv. Tik vakaruot tai greitas, o darban – lósi lósi, rydysi rydysi – ir vis ant vietos Mlt. ^ Vai tu, burna, nebūk durna: mokėk lóti – būsi soti Trgn. 8. intr. prk. pusiau kalbant dainuoti: Šios dainelės daugiau neatsimena, nes daininykė tiek telodavus LTR(Kp). Piemenys vakarais ir lója: čiū namo, liepė ponas gint namo! Dkk.

◊ nė (ir) lãpė (šuõ) nelója Skr niekas nežino.

sùbinė laukùs lója Šts, KlvrŽ drabužiai praplyšę: Matai, kad jau subinė laukus lo[ja] Grg.

\ loti; aploti; atloti; įloti; išloti; nuloti; paloti; parloti; perloti; praloti; priloti; suloti; užloti